Kredito unij? turto kokyb?s vertinimas: dauguma unij? kapitalo reikalavimus vykdo, tre?daliui jo stiprinimas aktualus

2017 m. balandžio 14 d.

Lietuvos banko kartu su išor?s vertintojais vykdytas vienas iš kertini? kredito unij? reformos ?gyvendinimo etap? – turto kokyb?s vertinimas – atskleid?, kad daugumos kredito unij? kapitalas yra pakankamas. Kitos formuoja papildomus atid?jinius ir stiprina kapital?.

„Bepreceden?io masinio kredito unij? turto vertinimo rezultatus vertiname palankiai. Dabar turima informacija rodo, kad, ?vertinus atid?jinius, du tre?daliai unij? kapitalo reikalavimus vykdyt?, o maždaug tre?daliui reik?t? papildomo kapitalo. Kartu absoliuti dauguma kredito unij? privalo stiprinti jau turim? kapital? didindamos tvaraus kapitalo dal?“, – rezultatus apibendrino Lietuvos banko Prieži?ros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Didesni? ar mažesni? turto vert?s neatitikim? nustatyta visose kredito unijose, tod?l vis? j? kapitalo pakankamumo rodiklis po turto kokyb?s perži?ros sumaž?jo (žr. paveiksl?).

 

Masinio vertinimo metu identifikuoti esminiai tr?kumai dar kart? patvirtino vykstan?ios sektoriaus reformos b?tinum?. Nustatyta nemažai atvej?, kai kredito unijos negal?jo tinkamai pagr?sti skolinink? pajam? ir j? tvarumo, o verslo subjekt?, taip pat ir ?kinink? finansin?s b?kl?s vertinimas buvo neišsamus. Nustatyta, kad už paskolas unijoms ?keisto turto vertinimas neatnaujinamas arba reguliariai neperži?rimas, per menkas kredito unij? darbuotoj? vaidmuo nagrin?jant tre?i?j? šali? pateiktus turto vertinimo dokumentus, o vertinim? atliekant pa?ioms unijoms, ne visuomet užtikrinama, kad b?t? tinkamai laikomasi vidaus kontrol?s ir rizikos vertinimo reikalavim?.

Kredito unijoms buvo pateiktos pastabos d?l ilgalaikio turto vert?s apskai?iavimo ir taikom? per ilg? turto nusid?v?jimo (amortizacijos) laikotarpi?, d?l nepagr?stai ? apskait? ?traukt? atsarg? ir avans? už suteikiamas paslaugas, nurodyta investicijas ? Lietuvos centrin?s kredito unijos (LCKU) kapital? vertinti pagal verslo apskaitos standart? reikalavimus.

Sisteminis sektoriaus turto kokyb?s vertinimas pasiek? savo tiksl? – sistema nepaveld?s prieš reform? susiformavusi? problem?, tod?l kredito unijos gal?s viena kita pasitik?ti besijungdamos ? centrines kredito unijas. Taigi šis vertinimas unijoms pad?jo sustiprinti rizikos valdym?, gerokai daugiau d?mesio skiriant paskol? byl? formavimui, skolinink? finansin?s b?kl?s perži?rai, vert? unijas atnaujinti ?keisto turto vertinim?, gauti papildomo užstato, o visa tai gerino bendr? turto kokyb? ir sumažino išor?s vertintoj? pagal 2016 m. vidurio duomenis rekomenduot? suformuoti 12,1 mln. Eur papildom? speciali?j? atid?jini? poreik?. Iki šios dienos kredito unijos jau suformavo 5,5 mln. Eur speciali?j? atid?jini?. LCKU priklausan?ioms kredito unijoms taip pat buvo rekomenduota sumažinti balanse parodyt? LCKU paj? vert? 2,7 mln. Eur suma.

Net ir po konservatyvaus kredito unij? turto perži?r?jimo didžioji dalis sektoriaus ?staig? vykd? kapitalo pakankamumo normatyvus.

„Turto kokyb?s vertinimo procesas laikomas baigtu, jei kredito unija ?vykdo prieži?ros institucijos reikalavimus, sudaro apskai?iuotus atid?jinius, susijusius su turto kokyb?s vertinimu, kartu užtikrina kapitalo normatyv? laikym?si. Gera žinia ta, kad didesn? dalis unij? vertinimo proces? baig?. Su kai kuriomis jis t?siamas, kadangi nepripaž?stami visi rekomenduojami atid?jiniai. Kiekvienos unijos vertinimo rezultatus ir kapitalo b?kl? numatome skelbti paskutin? balandžio savait?, jei jos neišreikš tam prieštaravimo. Tada bus paskelbtos ir unijos, su kuriomis t?siamos diskusijos d?l turto kokyb?s vertinimo metu nustatyto atid?jini? poreikio“, – sako V. Valvonis. 

Pasak jo, v?liau bus vykdomi kiti prieži?ros veiksmai, pradedant nuo ?pareigojimo parengti detalius kapitalo stiprinimo planus. J? ?gyvendinim? ir toliau aktyviai priži?r?s Lietuvos bankas, ta?iau prieži?ros turimi duomenys rodo, kad unijos tvar? kapital? intensyviai telkia jau dabar. Per pirm?j? ši? met? ketvirt? jos s?kmingai konvertavo netvarius papildomus pajus ? tvarius, tod?l pajai, atitinkantys tvariam kapitalui keliamus reikalavimus, beveik padvigub?jo – nuo 6,8 mln. Eur (2017 m. sausio 1 d.) iki 13,2 mln. (2017 m. balandžio 1 d.).

Vertinimo metu tikrintos 73 kredito unijos ir LCKU. Dviej? kredito unij? – unijos „Žemaitijos iždas“ ir Paj?rio kredito unijos – veikla sustabdyta šiek tiek anks?iau. Unij? turto kokyb? vertinta pagal 2016 m. birželio 30 d. duomenis. Vertinimui buvo pasitelkti išor?s vertintojai: UAB „Deloitte Lietuva“ ir UAB „PricewaterhouseCoopers“.

Turto kokyb?s vertinimas yra vienas iš pagrindini? žingsni? vykdant pernai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtint? kredito unij? sistemos pertvark?, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaik? tvari? sektoriaus raid?. Reforma pagr?sta keliais pagrindiniais rams?iais:

• aiškiai apibr?žta veiklos misija – sudaromos s?lygos kredito unijoms koncentruotis ? pagrindin? veikl?, t. y. nari? kreditavim?;
• stiprus kapitalas – iš esm?s kei?iamas esamas kredito unij? kapitalo reglamentavimas. Nepastovus ir nuostoli? negebantis padengti kapitalas kei?iamas tvariu unij? kapitalu, taip užtikrinant unij? stabilum?;
• mokumo užtikrinimo sistema – aiškiai ir nedviprasmiškai apibr?žta centrini? kredito unij? valdom? stabilizacijos (mokumo) fond? veikla ir j? panaudojimas su sunkumais susidurian?ioms unijoms gelb?ti. Taip kredito unij? sistema yra apsaugoma nuo pavieni? kredito unij? bankrot?;
• kooperacija ir integracija – ?tvirtinama privaloma kredito unij? naryst? centrin?se kredito unijose, taip užtikrinant viso kredito unij? sektoriaus integracij?. Atsiradusi galimyb? veikti kelioms centrin?ms kredito unijoms užtikrina tai, kad kredito unijos gali dirbti su tais partneriais, kurie dalijasi bendra veiklos krypties vizija, gali kurti nariams priimtin? bendros veiklos model?, o tai leist? pasiekti tikr?j?, nedeklaratyv? bendradarbiavim? ir kooperavim?si, kartu ir veiklos efektyvum? bei naud? kredito unij? nariams;
• savireguliacija – kredito unijos, veikian?ios po centrin?s kredito unijos „sk??iu“, susitaria d?l bendr? taisykli? ir j? laikosi, taip ribodamos visos kredito unij? sistemos prisiimam? rizik?. Kredito unij? veiklos prieži?ros modelis sustiprinamas, nes Lietuvos bankas priži?ri tiek atskiras kredito unijas, tiek konsoliduot? centrini? kredito unij? sistem?.

2017 m. yra pereinamasis laikotarpis, per kur? kredito unijos turi pasirengti vis? kredito unij? sektoriaus reform? ?gyvendinan?i? ?statym? nuostat? ?sigaliojimui nuo 2018 m. sausio 1 d.

Šaltinis: http://www.lb.lt/kredito_uniju_turto_kokybes_vertinimas_dauguma_uniju_kapitalo_reikalavimus_vykdo_trecdaliui_jo_stiprinimas_aktualus