Kredito unijos, veikian?ios daugelyje valstybi? senbuvi? kaip kooperatiniai bankai, bei taupomieji bankai Europos S?jungoje nuo seno atlieka didel? vaidmen?, ypa? remiant žem?s ?k?, smulki?j? pramon? ir prekyb?. Šiuo metu jie sudaro apie 40 proc. Europos S?jungos finans? sektoriaus.
Daugelis ES valstybi? ne tik finans? kriz?s laikotarpiu, bet ir v?liau kredito unijoms (kooperatiniams bankams) teik? valstyb?s pagalb?, steig? j? pertvarkymo fondus, integravo ? bendr? europin? kredito institucij? gaivinimo ir pertvarkymo sistem?, reikalavo ES institucijose sumažinti neproporcingus reguliavimo kaštus mažoms kredito institucijoms ir ?vesti ?mok? ? pertvarkymo fond? diferencijavimo princip? ir t.t.
Apie Lietuv?, deja, nieko tokio pasakyti negalima. 2008-2012 m. kredito unij? sektorius valstyb?s pagalbos nesulauk?, išskyrus, o ? tai reikia atkreipti d?mes?, 2012 m. suteikta Valstyb?s parama Lietuvos centrinei kredito unijai gelb?ti, o ne eilin?ms kredito unijoms. 2012-2015 metais kredito unij? reguliavimas Lietuvos banko nutarimais, d?l kuri? konstitucingumo keltinas atskiras klausimas, buvo nuolat griežtinamas. Pavyzdžiui, 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-284 buvo nustatytas reikšmingai griežtesnis kapitalo pakankamumo rodiklis, taip pat nustatytas didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas. Jis netur?jo viršyti mažesniojo iš ši? dydži? - 500 000 lit? arba 25 proc. kredito unijos perskai?iuoto kapitalo. D?l šio sugriežtinimo 2013 metais kredito unij? paskol? portfelis sumaž?jo 8,5 proc., 2014 metais - 11,4 proc., o 2014 metais prad?jo maž?ti ir bendras kredito unij? turtas: jis per metus sumaž?jo 13,1 milijonais lit?, nors finans? sektoriaus turtas ir šalies BVP augo.
Finansinio sunkme?io laikotarpyje valstyb?s pagalbos nesulauk?s kredito unij? sektorius, 2012 metais Lietuvos bankui sugriežtinus jo veiklos s?lygas, chroniškai stokojo likvidumo ir, vaizdžiai tariant, prad?jo dusti. Jam išgelb?ti buvo reikalingos neatid?liotinos kapitalo injekcijos bei kitos laikino pob?džio finansinius sunkumus patirian?ioms ?staigoms ?prastai taikomos restrukt?rizavimo priemon?s, ta?iau Lietuvoje, priešingai nei daugelyje ES valstybi?, neišnaudojus kit? priemoni?, buvo pasirinktos kraštutin?s. Nuo 2013 met? pradžios bankrutavo 5 kredito unijos, o j? apdraust? ind?li? kompensavimo išmokos siek? 114 mln. eur, kuri? didžiausios dalies pareikalavo LCKU nar?s kredito unijos Vilniaus taupomoji kasa bankrotas.
Kredito unij? sektoriaus finansin? agonij? padidino 2015 m. birželio 19 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-105, kuriuo buvo radikaliai pakeista kapitalo pakankamumo skai?iavimo tvarka: visoms kredito unijoms buvo nustatytas 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvo dydis bei numatyta, jog kredito unijos, turin?ios reikšmingus paskol?, suteikt? asocijuotiesiems nariams, portfelius, tur?s apskai?iuoti papildom? kapitalo poreik? kredito rizikai padengti. Kredito unij? paskol?, suteikt? asocijuotiesiems nariams, daliai, kuri sudaro iki 20 proc. vis? suteikt? paskol? imtinai, taikomas 0 proc. rizikos koeficientas, nuo 20 iki 40 proc., – 150 proc., nuo 40 iki 60 proc. – 200 proc., o daugiau kaip 60 proc. – 300 proc. rizikos koeficientas. Tai suk?r? pareig? reikšmingus asocijuot? nari? paskol? portfelius turin?ioms kredito unijoms de facto atitikti gerokai didesn? kapitalo pakankamumo reikalavim?, nei Lietuvos banko nutarime numatytasis bendras normatyvas, ir, savaime suprantama, kelet? kart? didesn? kapitalo pakankamumo normatyv?, nei numato Kapitalo pakankamumo reglamento 92 straipsnis . Pagal iki šiol galiojanti reglamentavim? pajaus poreikis yra nuo 13 proc. iki 52 proc. nuo paskolos sumos.
Lietuvos banko patvirtintos Kapitalo pakankamumo skai?iavimo taisykl?s mažiausiai tre?daliui kredito unij? sugriežtino verslo s?lygas ir apribos skolinim? verslui, kas yra pelningiausia ir atitinkamai unij? pajininkams naudingiausia veiklos r?šis. Turint omenyje, kad tuo pat metu bus ?gyvendinamas kapitalo finansinio tvarumo priemoni? paketas, tokie aukšti kredito unij? kapitalo pakankamumo normatyvai n?ra proporcingi ir adekvat?s. D?l aukš?iau išd?styt? priežas?i?, mažinan?i? kredito unij? pajamingum? ir kartu pelningum?, prognozuo?iau, kad kredito unij? rinkos dalis Lietuvoje ir toliau maž?s, kartu mažindama finans? sistemos „biologin? ?vairov?“, kuri?, Europos ekonomikos ir socialini? reikal? komiteto nuomone, b?tina išsaugoti pereinant prie nauj? bankininkyst?s ir ne bankininkyst?s veiklos modeli?.
Finansiškai nusilpnintas kredito unijas nuspr?sta reformuoti, numatant priverstin? vis? kredito unij?, nepriklausomai nuo j? finansin?s b?kl?s, kapitalo pakankamumo, turto ir kit? rodikli?, integracij? ? centrines kredito unijas, nustatant jose minimal? privalom? nari? skai?i?. Kitaip tariant, priverstinei centralizacijai, menan?iais planin?s ekonomikos laikus, taikant išskirtinai kiekybinius, o ne kokybinius reikalavimus. Ir tuo pat metu planuojama ?vesti neribot? kryžmini? garantij? sistem?, kas reiškia, kad, bankrutuojant vienai kredito unijai, pritr?kus stabilizavimo fonde sukaupt? l?š?, visos centrin?s kredito unijos nar?s solidariai atsakyt? bankrutuojan?iosios kreditoriams. Pasaulin?s kredito unij? taryba, teikdama si?lymus Lietuvos bankui d?l planuojamos kredito unij? sektoriaus reformos, primygtinai pabr?ž?, kad kryžmini? garantij? ?diegimas šiuo metu veikian?ioms kredito unijoms sukuria didžiul? rizik? užkrato, kur? silpnesn?s kredito unijos gali pas?ti ir užkr?sti stipresnes. B?t? didžiul? klaida sukurti toki? kryžmini? garantij? sistem?, ? kuri? b?t? privalomai integruotos nepertvarkytos (nerestrukt?rizuotos) kredito unijos, turin?ios prastas finansines atskaitomybes ar žemus institucinio (pajinio) kapitalo lygius. Toki? kredito unij? pertvarkymas yra b?tinas su tikslu reikšmingai sumažinti j? užkrato rizik? (Atsakymas ? aštunt?j? klausim?. Pasaulin?s kredito unij? tarybos 2014 m. geguž?s 2 d. raštas Lietuvos bankui „D?l kredito unij? sektoriaus stiprinimo“).
D?l planuojamos kredito unij? reformos atitikimo Konstitucijai kyla klausimai, susij? su konstitucine nuosavyb?s nelie?iamumo apsauga (Konstitucijos 23 straipsnis) bei iš to išplaukian?ia teise netrukdomai užsiimti ?kine komercine veikla (Konstitucijos 46 straipsnis), taip pat laisv? vienytis ? asociacijas (Konstitucijos 35 straipsnis).
Aktualus klausimas yra galimyb? kredito unijoms persitvarkyti ? kooperatinius bankus, kurios Lietuvos kredito unijos šiuo metu neturi. Planuojama kredito unij? reforma numato galimyb? kredito unijoms persitvarkyti ? komercinius bankus, ta?iau ? kooperatinius - ne. Kod?l? Juk, nepaisant skirting? teisini? form?, kredito unijos ir kooperatiniai bankai savo esme yra tie patys finansiniai kooperatyvai. Pagrindinis skirtumas tarp kredito unij? ir kooperatini? bank? yra tas, kad kredito unij? klientais turi b?ti j? nariai, o kooperatiniai bankai turi teis? teikti paslaugas ir tokiems klientams, kurie n?ra j? nariai.
Rengiant reform? kaip sektinas pasitelkiamas ir Italijos kooperatini? bank? reformos pavyzdys. Ta?iau toje pa?ioje Italijoje kooperatiniams bankams (kredito unijoms), atitinkantiems pakankamai aukštus reikalavimus, si?loma palikti teis? nesiintegruoti ? centrin? organizacij?, taip pat n?ra nustatytas ir minimalus privalomas dalyvi? skai?ius patronuojan?ioje bendrov?je. Toks kredito unij? sektoriaus finansinio susistiprinimo teis?k?ros scenarijus b?t? priimtinas ir Lietuvai.
Jis tur?t? b?ti ?gyvendinamas išskirtinai kredito unij? savarankiško apsisprendimo pagrindu, o ne nuleidžiamas iš viršaus kaip antikini? tragedij? deus ex machina, netik?tai mechaniniu ?renginiu nuleidžiamas dievas, lemtingai ?sikišantis ? veiksm?.
Unijoms, kuri? perskai?iuoto I lygio kapitalo suma b?t? ne mažesn? nei 1 milijonas eur?, tur?t? b?ti išsaugota teis? persitvarkyti ? komercin? ar kooperacin? bank? per 5 metus nuo ?statymo ?sigaliojimo. Kooperatinio banko atsiradimas b?t? normalus virsmas, kuris leist? išlaikyti galimyb? naudotis kooperacijos modelio privalumais. Tuo pa?iu b?t? išsaugota Kapitalo pakankamumo direktyvoje IV Lietuvos išsider?ta išimtis laipsniškai ir saugiai pakeisti kredito unij? netvar? kapital? tvariu iki 2022 met? pabaigos. (Bazelis III nustato, kad kredito unij? pajai, išleisti prieš 2010-09-12, kurie neatitinka bendro I lygio nuosavo kapitalo kriterij?, ta?iau šiuo metu yra „I lygio“ kapitalo sud?tine dalimi pagal nacionalin? teis?, ir kurie yra apskaitomi kaip nuosavas kapitalas, gali b?ti iš pradži? ?traukti ? bendr? I lygio nuosav? kapital?, bet per 10 met? laikotarp? nuo 2013 met? iki 2022 met? turi b?ti nurašomi po 10% per metus).
2015 m. rugs?jo 30 d. Europos Komisija komunikate „Kapitalo rink? s?jungos k?rimo veiksm? planas“ numato, jog ji išnagrin?s galimyb? visoms valstyb?ms nar?ms naudotis vietos kredit? unijomis, j? veiklai netaikant ES bank? kapitalo reikalavim? taisykli?. Kai kuriose valstyb?se nar?s kredito unijoms jau netaikomi Kapitalo reikalavim? direktyvos nustatyti reikalavimai. Visos valstyb?s nar?s tur?t? gal?ti naudotis kredito unijomis, joms taikydamos nacionalin?s teis?s reikalavimus, atitinkan?ius prisiimam? rizik?. Tod?l Europos Komisija ?sipareigojo išnagrin?ti galimyb? visoms valstyb?ms nar?ms leisti veikti kredito unijoms, j? veiklai netaikant ES bank? kapitalo reikalavim? taisykli?.
Atitinkamai kooperatinio banko reguliavimas turi b?ti sukurtas ir priimtas kartu su reformos paketu.
Taip pat svarbu, kad kredito unij? reforma b?t? maksimaliai individualizuota, atsižvelgianti ? kredito unijos dyd?, finansin? b?kl?, pertvarkymo plan? ir priemones, ir išlaikanti proporcingumo principas.
Kiti svarb?s klausimai: Kod?l kredito unij? reform? siekiama ?gyvendinti panaudojant milžiniškas biudžeto l?šas (30-50 mln. eur?)? Kod?l šiuo klausimu vengiama diskutuoti ir pagr?sti l?š? panaudojimo tikslingum?? Kod?l visuomenei nepateikta informacija apie LCKU konglomerato finansin? b?kl??
Lietuvos kreditas
